Impasigurado ti Grains Retailers’ Confederation of the Philippines, Inc. nga adda ti umdas a suplay ti bagas ditoy pagilian, ngem manamnama a ngumato ti presio ti lokal ken imported a bagas ti ₱1.50 agingga iti ₱2 kada kilo.

Ti panagngina ket gapu iti panagngato ti gastos iti logistics kagiddan ti agtultuloy a panagngato ti presio dagiti produkto ti petroleo.

Iti kaudian a monitoring ti Department of Agriculture ita a Marso 2026, ti regular milled rice ket agbalor ti ₱44–P46/kilo, well-milled rice P47–P49/kilo, ken premium rice ₱52–P55/kilo.

Maibasar iti report, adda dagiti sumagmamano a lugar a ngimmato iti presio ti bagas idiay Metro Manila iti dandani ₱2 kada kilo kalpasan a dimmanon iti dandani ₱20 kada litro ti umuna a bugso ti panagngato ti presio ti gasolina.

Inlawlawag ti GRECON a nupay saan a problema ti suplay, iti nangato a presio ti lana ti mangpaadu iti gastos iti pannakaibiahe dagiti bagas manipud kadagiti probinsia nga agturong iti merkado.

Naapektaran met ti global oil crisis ken ti baro a rice import tariff system iti presio dagiti imported a bagas.

Para kadagiti consumers, ti kanayunan a ₱2 kada kilo ket katupag ti ₱100–P200 a kanayonan a gastos iti kada bulan para iti pamilia a mangkonsumo ti 50–100 a kilo a bagas.

Dakkel met ti epekto daytoy kadagiti carinderia ken babassit a negosio nga agpampannuray iti nalaka a bagas para iti operasionda.

Kabayatanna, impanamnama ti Department of Agriculture nga agtultuloy ti price monitoring ken ad-adalen ti posible a subsidy para iti transportasion ken logistics tapno maksayan ti epekto ti nangato a presio ti petroleo.